Šiandien pačiai baisu nuo savo nestabilumo.Aš visada sakiau, kad mane geriausiai apibūdina sakinys "pirmiau pasako, paskui pagalvoja".Šiandien taip ir pasielgiau, pačiai nuo savęs baugu.Tas nuolatinis dėmesio prašymas ir eilinis "potvynis" jam sms žinutėmis gero neduoda.Reikia atsiminti, kad geriau patylėti ir kai ką sau pasilaikyti.Lyg nieko blogo nepasakiau tikrai ir nieko reikšmingo, bet po visko taip pradėjau reguoti, kad nubėgau iki parduotuvės ir prisipirkau visiško šūdmaisčio už 30 lt. Jau žliumbdama pradėjau kišt į save bulką, kai tiesiogine to žodžio prasme pati savim susišlykštėjau ir pradėjo pykinti ir drebėti iš nervų rankos.Supratau, kad nejausdama bandžiau savo negatyvias mintis ir kaltę užkišt maistu.Žinot ką padariau?Visą tą 30lt kainuojanti šlamštą, kuris buvo nepradarytąs ir paliestas išnešiau pusryčiams bomžams prie konteinerio ir tikrai ranką prie širdies pridėjusi nemeluoju- visiškai nusižliumbusi nubėgau į sporto klubą ir valandą su ašarom ir iki visiško sukausmo myniau dviratį ir man buvo visiškai p..h..ui, kad žmonės į mane kreivai žiūrėjo.Būčiau mynusi gal ir antrą valandą, bet treneris nustūmė mane nuo dviračio ir gavau geros pylos, o paskui šūksnį paguodos, kad ne aš pirma ir paskutinė mergina žemėj bandanti atpirkt savo jausmus ėsdamos ir, kad esu graži mergina ir tikrai neturiu savęs bausti už, tai kad kažką negerai padariau.
Nuo emocinio valgymo, pereinu į emocinį sportavimą ir badavimą.Apart tų dviejų bandelių kąsnių šiandien burnoj nieko neturėjau ir nenoriu.Pati suvokiu problemą, bet jos spręst neina visai man.Svarstyklės rodo, tikrai nemažą skaičiu numestų kg per savaitę, bet vizualiai nesimato to nei realybėj nei per simuliatorių.Va pažiūrėkit pačios.Tarsi nieko nebūtų įvykę, bet tikrai nepasiduosiu.Čia kaip alkoholizmas- pripažinimas bėdos yra vienas didelis žingsnis iki pasveikimo.Tai taip man su tuo emociniu ėdimu/badavimu.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą